,,CAPO’’ – MODERNI ITALIJA VILNIAUS CENTRE
Vilnius pilnas restoranų, tačiau kartais apima jausmas, kad nėra, kur nueiti - tokia klasika. Šįkart kviečiu susipažinti su itališku restoranu „Capo” - vieta, kurią pavadinti tiesiog picerija nesinorėtų. Šios vietos pavadinimas išvertus iš italų kalbos reiškia „bosas”. Pavadinimas įpareigojantis, bet kaip jis susijęs su pačia vieta sunku pasakyti, nes tai nėra klientūros su kostiumėliais restoranas ar ponų picerija. Sakyčiau atvirkščiai - vieta, kurioje bus patogu pavalgyti šeimai ar draugų būriui.
Viena iš svarbesnių restorano ar bet kokios maisto įstaigos dalių yra interjeras. Jis padiktuoja vietos įvaizdį ir toną. „Capo” interjeras yra jaukus, su klasikiniais medžio ir metalo elementais, Įėjus į restoraną atsiveria nedidelė, kelis staliukus talpinanti, salė, o pasukus į dešinę pamatai, kad pirmasis įspūdis klaidingas - vietos restorane daug. Gali prisėsti ir prie jaukaus, modernaus baro. Dėmesį atkreipia vyno lentynos, atskiriančios restorano zonas. Tiesa, lentynose sugulę ne tik itališki vynai. Lauke yra erdvi terasa, tad šiltuoju metų sezonu pagurkšnoti kokteilių ar kavos tikrai bus kur. Apskritai, aplinka kviečianti pasėdėti ilgiau nei tik užkandžiui. Visgi, aš nebūčiau aš, jei neatkreipčiau dėmesio į apšvietimą. Apie jį, mano nuomone, restoranų/barų temoje kalbama per mažai. Paprastai aukštos klasės restoranuose šviesa būna sudėliota taip, kad gerai matytųsi maistas ant stalo, bet nebūtų pernelyg šviesu ir nesijaustum, kaip ligoninėje... Apie šviesą restorane dabar neaiškinčiau, jei ne „Capo” vakarinis vaizdas. Deja, čia besileidžiant saulei, net ir sėdint prie lango, darosi sunku įžiūrėti savo lėkštę. Kai kas gal tai ir pavadintų romantika, bet mane šiek tiek erzina - juk valgai ir akimis. Žinoma, turiu suteikti „benefit of the doubt” - galbūt šitoks „jaukumas” sėdint kitoje picerijos vietoje neegzistuoja.
„Capo” veikia dvejopu ritmu - dienos ir vakaro. Dieną - šviesiau, svečiuojasi šeimos, vyksta dienos pietūs, o vėliau šviesos prigesinamos ir prasideda vakarinis gyvenimas. Vakaro ritmui pasitarnuja vyno, kokteilių meniu. Restoranas siūlo ir sezoninius kokteilius: žiemą - karštų gėrimų pasiūlymai, vasarą - gaivesnių. Darbo laikas patogus ieškantiems, kur pasistiprinti prieš naktinius šokius - „Capo” ketvirtadieniais dirba iki 23 val., o penktadieniais ir šeštadieniais - iki vidurnakčio. Didelis pliusas, kad virtuvė dirba iki pat darbo dienos pabaigos, todėl ši vieta tiks ir vėlyvai vakarienei.
Neabejotinai svarbiausias punktas vertinant maisto vietą - meniu. Itališko maisto „Capo” tikrai rasite: picos, makaronai, gnocchi, įvairių skonių brusketos ir kita. Visgi, meniu šiame restorane neapsiriboja tik tradiciniais Italijos patiekalais, pasirinkimas tikrai platus - nuo užkandžių prie vyno, sriubų ar salotų iki vietoje gaminamų ledų, kokteilių… ir mėsainių! Tikram italui toks meniu gali pasirodyti keistas, visgi, vilniečiui būtent tokia patiekalų įvairovė galimai patiks, juk patogu - galės pavalgyti skirtingų norų draugų kompanija. Žiūrėdama pretenzingiau aš tuos mėsainius gal ir pašalinčiau, susikoncentruočiau į itališkus patiekalus, tačiau ir pačioje Italijoje prie picos meniu rasti mėsainį - įmanoma. Kitas klausimas - ar sėkmingai tie itališki patiekalai yra pateikiami? Pliusas, kad čia dalis produktų atvežami tiesiai iš Italijos. Tą galima pajusti ragaujant burratos salotas (jos, beje, yra vienos populiariausių pasirinkimų šiame restorane) ar sūrio užkandžių rinkinį. Kad jau paminėjau, jog restorane maistą sau atras skirtingų norų kompanija, tai turiu pabrėžti, kad toje kompanijoje gali atsirasti ir vegetarų - meniu yra vegetariškų picų ir kitų patiekalų.
Kalbant apie užkandžius, labai smagiai susivalgė sūrio spurgytės, kurios tarsi neturėtų stebinti, bet traškumas maiste visada paperka, o padažas prie jų parinktas tikrai puikus. Užkandžiams ragavome ir alyvuogių rinkinį, kurio porcija tikrai gali vaišintis du ar trys žmonės. Toliau, žinoma, picos. Jei nesi alkanas, vieną picą gali pasidalinti su draugu, bet jei nevalgei tų alyvuogių - picą įveiks ir pats. Kuo pica čia išsiskirtinė? Tuo, kad jos yra sicilietiško stiliaus su mielinės tešlos pagrindu. Vertos paragavimo. Picos kraštelis purus, priedų užtektinai, skonių taip pat. Desertui vietos pilve siūlau tikrai pasilikti. Saldumynų gerbėjai galės rinktis tarp tiramisu, panna cotta, dienos deserto ir poros rūšių ledų. Ragavau grietininius vietoje gamintus ledus - labai geri. Įsivaizduoju vasarą save užeinant čia kavos ir tų ledų terasoje… Pateikiami su sirupu ir uogomis - geras saldumo, gaivos ir lengvos rūgštelės derinys. Tokia graži vakarienės pabaiga. Rekomenduoju.
Gėrimai. Apie juos šiek tiek jau užsimimiau, bet pasigilinkime. „Capo” rasi vyno, kaip ir minėjau, ne tik itališko, stipriųjų gėrimų (gražus gestas, kad iš gėrimų kortos jau išbrauktos rusiškos degtinės), kokteilių. Nealkoholinių gėrimų, be abejo, irgi yra. Čia siūloma kava - itališka, taip pat rasi sulčių, arbatos, vandens. Kaip minėjo restorano vadovė, vis daugiau dėmesio jie skiria barmenų apmokymui, tad galima tikėtis neblogų kokteilių. Žinoma, tai nėra baras ar vieta, kuri specializuojasi šioje srityje, bet žavu, kad dabar net ir picerijos supranta, jog reikia investuoti laiko ir pastangų į gėrimų kokybę. Juolab, kad „Capo” vakarais tampa visai smagia pagurkšnojimo vieta miesto centre.
Aptarnavimas. Dar viena sritis maisto sferoje, kuri klientą gali priversti sugrįžti arba visam laikui atgrasyti nuo vietos. Šįkart šypsenos padavėjo veide pritrūko. Ir ne, medicininė kaukė jos tikrai neuždengė - charizmos nepaslėpsi. Pritrūko ir greičio bei dėmesingumo. Žinoma, suprantu, kad būna įvairių dienų, esu lankiusis „Capo”, kuomet padavėja puikiai atliko savo darbą. Bet negaliu nutylėti ir šio karto patirties.
„Capo” kainos, kaip populiaru sakyti, nesikandžioja - užkandis, pagrindinis patiekalas ir desertas vienam asmeniui piniginę patuštins maždaug 20-25 eu. Sąskaitą lengvai padvigubins gėrimai, bet, kaip žinia, jie visuomet pigiai nekainuoja. Gėrimų kainos čia vidutinės: kokteilį įsigysi už maždaug 7 eu, taurei vyno išleisi apie 6 eu.
Iš esmės, „Capo” yra tokia picerija, kurioje gali tikrai sočiai pavalgyti ir dar kokteilių atsigerti. Sakyčiau visai nebloga vieta pasimatymui, kai antra pusė taip ir nepasako, ko nori - pakiši meniu ir ras, ką išsirinkti. Nebloga idėja tokiam asmeniui nustebinti - dovanų kuponas į šį restoraną. Toks dovanų kuponas patiktų ir tiesiog norintiems jaukiai praleisti vakarą Vilniaus centre.
Kad ir kokius minusus bebūčiau nupasakojus, jie „Capo” tikrai netrukdo sėkmingai veikti jau 8-erius metus. Vieta turi savo nuolatinių svečių būrį. Tiesa, jei socialiniuose tinkluose ieškosite „Capo” nenustebkite, kad gerbėjų ratas čia nedidelis, kaip pasakojo picerijos atstovė, „Facebook” paskyrą teko sukurti iš naujo, po to, kai kažkas ją… pavogė! Apie socialinius tinklus prakalbau ne veltui, picerija čia skelbia savo dienos meniu, kuris kaskart vis kitoks. Pietaujantiems mieste - pravers.
Jei svarstote apsilankyti „Capo”, restorano adresas: L. Stuokos-Gucevičiaus g. 7, Vilnius. Medinės durys nuves į didelę restorano erdvę. Kontaktai (jei galvojate apsilankyti savaitgalio vakarą - patarčiau atlikti rezervaciją): tel: (8-612) 99932, el. paštas: [email protected]. Apskritai, „Capo” - ne tipiškas Italijos skonių restoranas, siūlantis maistą ir gėrimus tiek šeimai, tiek išalkusiam praeiviui.