ŽINOMOS VESTUVIŲ PLANUOTOJOS PATARIMAI: PARDUODAME SAVO PATIRTĮ

Vestuvės – viena svarbiausių ir gražiausių gyvenimo švenčių. Tačiau, nepaisant viso šventės nuostabumo, vestuvių planavimas daugeliui būsimų jaunavedžių gali tapti nemenku iššūkiu. Tad ar vestuvių planuotojas tokiu atveju – tik bereikalinga prabanga, o gal kaip tik – geriausias pasirinkimas norint sukurti savo svajonių šventę? Kam verta skirti daugiau laiko ir papildomų finansų, o kur galima pataupyti?

Vestuvių sezonas jau visai čia pat, o klausimų daug, tad į jaukų pasimatymą pakvietėme Lietuvoje gerai žinomą vestuvių planuotoją Teresą Ulozienę. Jaukiai pasikalbėti, išgerti kavos, paragauti saldžių desertų ir už malonią pažintį pakelti taurę rausvų burbuliukų susitikome vienoje gražiausių Vilniaus kavinių – „Augustas ir Barbora love story café“. Ten aptarėme vestuvių planavimo džiaugsmus ir vargus, iššūkius bei jautriausias akimirkas.

KADA PRADĖTI PLANUOTI ŠVENTĘ?

„Tam, kad gauti tai, ką tu nori, o ne rinktis iš to, kas liko, reikėtų skirti metus. Trys svarbiausi punktai – vieta, vedėjas, fotografai ar videografai“, – vardina T. Ulozienė.

Pašnekovė teigia, kad jeigu planuojamos didesnės vestuvės, paprastai reikia rezervuoti vietą už miesto, kad vakaras nebūtų apribotas, turint omenyje ilgesnę šventės programą ir pramogas. Kitu atveju, Vilniaus ir kitų miestų viešbučiuose vykstantis vestuvių pokylis gali pasibaigti ir vienuoliktą vakaro. Sostinėje ir ne tik yra labai daug gražių vietų, idealiai tinkančių vestuvių šventei, tačiau daugelis jų rezervuojamos labai anksti. Taigi, reikia nedelsti ir vietą pasirinkti kuo anksčiau.

„Metai nėra daug. Metai – tai yra saugu Jums, kad Jūs pasirinkote vietą, kuri Jums patinka, kuri atitinka tam tikrą viziją ir svajonę. O tolimesnės vizijos įgyvendinimas vyksta kiek vėliau, nes kai jau pasirenkame vietą, vedėją, fotografą, – padarome pertraukėlę“, – patirtimi dalinasi Teresa.

T. Ulozienė pasakoja, kad jaunųjų niekada neskubina, leidžia jiems pagyventi su pirmaisiais pasirinkimais ir idėjomis, o toliau šventė planuojama palaipsniui – kad būtų saugu, ramu ir jokio streso. Trumpiausias laikotarpis, per kurį planuotojai teko suorganizuoti vestuves, –pusantro mėnesio. Taip greitai suplanuoti šventę pavyko dėl jaunųjų lankstumo: jiems tiko bet kuri savaitės diena bei dar keli organizavimo galimybes praplečiantys aspektai. Taigi, būtent lankstumas gali labai sutrumpinti laikotarpį, o iš anksto informuoti svečiai gali laisvai susiplanuoti savo laiką ir atvykti į šventę net savaitės vidury.

ESMINIAI PATARIMAI: ŽINOKITE SAVO NORUS, BIUDŽETĄ, O SU TIEKĖJAIS RAŠYKITĖS SUTARTIS

Žavioji pašnekovė prieš ruošiantis vestuvėms porai siūlo suartėti su vizija: „Susitarkite, kiek ir kokių svečių norite, ar darote vienos, ar dviejų dienų šventę ir panašiai. Svarbu pasidaryti sau sąrašėlį – vyro ir moters poreikiai dažnai skiriasi. Tai tam, kad Jums abiems būtų lengviau – reikia suartėti.“

Tuomet svarbu nuspręsti biudžeto ribas ir stengtis jų laikytis. Teresos pastebėjimu, vieni labiau linkę investuoti į prabangius drabužius, kiti – į žiedus, tad reikia žinoti, kas svarbu atrodo patiems. Jeigu nuotaka perka dizainerių suknelę, tuomet būtų gerai išlaikyti pusiausvyrą ir leisti kažkur paišlaidauti ir jaunikiui – pavyzdžiui, šventės dienai pasiūlyti išsinuomoti svajonių automobilį.

„Tačiau kas gi lieka po vestuvių? Įspūdžiai, kurie yra užfiksuoti video arba foto formatu ir žiedai. Viskas. O koks ten buvo maistas... Gal prisimins vienas kitas svečias. Šiaip viskas greitai pasimiršta. Tai, kai manęs klausia, kur pataupyti, aš visada pasakau, kur reikia nepataupyti – tai nuotraukos ir investicija į save. Didesnį biudžetą geriau skirti geram fotografui, savo ir vyro įvaizdžiui bei žiedams, kurie turėtų puošti pirštus visą gyvenimą“, – pataria vestuvių planuotoja.

Galiausiai, jeigu planuojatės vestuves patys – nesusigundykite kaina, nes kartais kaina neatspindi realios kokybės: „Mums, kaip dirbantiems šioje srityje žmonėms, užsakant paslaugas kyla labai daug klausimų. O jums tuomet reikia labai atkreipti dėmesį į sąlygas, būtinai su visais paslaugų tiekėjais pasirašinėti sutartis“, – tikina Teresa.

KODĖL VERTA KREIPTIS Į VESTUVIŲ PLANUOTOJĄ?

Anot T. Ulozienės, vestuvių planuotojų darbas tarsi nematomas – pačios šventės metu jie vizualiai pademonstruoja tik kitų darbus kaip bendrą rezultatą. Taigi, planuotojus verta samdyti dėl jų patirties šioje sferoje: „Mes parduodame savo ilgametę patirtį – klaidas, kai buvo planuojama vienaip, o pavyko kitaip; parduodame savo įžvalgas, kurios nėra matomos, bet visame kontekste gali daug ką pagerinti; tiksliai sudėliojame laiką – kaip, kas, kur, kada, o tai yra labai svarbu. Mes, vestuvių planuotojos, viską esame praėjusios, išbandžiusios, tad žinom, kokiems dalykams kiek laiko ir finansų reikia skirti. Padarome visą juodą darbą tuo pačiu leisdamos jauniesiems dalyvauti procese. Labiausiai, kas poros sutaupoma, – tai yra laikas. Viską juk galima susirasti patiems, nes viskas šiais laikais prieinama, tačiau planuotojai tas paieškas palengvina ir papildomi rūpesčiai nebeslegia jaunųjų pečių. O pamatyti realius mūsų darbo rezultatus galima tik vestuvių dieną.“

Teresa priduria, kad vestuvių planuotoja reikalinga ir tam, kad šventės dieną jaunieji išvengtų streso, ypač tuomet, kai kas nors įvyksta netikėtai ir klostosi ne pagal planą, pavyzdžiui: dingsta elektra ir reikia greitai suorganizuoti generatorių; netikėtai suserga šventės vedėjas ir greitai reikia rasti kitą; gražiausi desertai ir vestuvinis tortas, pasirodo, užsakyti ne tai dienai ir vos per valandą reikia suorganizuoti kitus saldėsius. Visko būna! O jei ir taip besijaudinantiems jauniesiems paskutinę minutę tektų keisti planus ar spręsti netikėtai iškilusias problemas, tuomet nuotaiką kaipmat apkartintų stresas ir papildomi nenumatyti rūpesčiai. Pašonėje turint planuotoją, viskas kitaip: kas benutiktų, viskas išsprendžiama greitai, operatyviai ir netgi nepastebimai – taip, kad jaunavedžiai gali atsipalaidavę mėgautis švente.

VESTUVIŲ FORMATAS – POROS GYVENIMO BŪDO ATSPINDYS

Teresa tikina, kad sunku būtų nuspėti ateinančio sezono madas – viskas priklauso nuo daug dalykų, pavyzdžiui, nuo to, ką žmonės mato karališkose šeimose ir kitų įžymybių vestuvėse. Tačiau vaikytis madų nėra prasmės – paprastai vestuves žmonės kelia vadovaudamiesi savo gyvenimo būdo suvokimu: „Nėra, kad aš, tokia klasikinė, pasidažiusi, darysiu pagoniškas vestuves, ar atvirkščiai – jeigu turiu gamtai artimą gyvenimo būdą, dabar staiga užsimanysiu klasikinių vestuvių. Ne. Vestuvių šventė yra pasekmė to, kaip tu gyveni.“

T. Ulozienė pastebi, kad, kai lietuvė ar lietuvis tuokiasi Lietuvoje su partneriu iš užsienio, tautiečiams dažnai norisi supažindinti atvykusius svečius su savo šalies kultūra. Taigi, dažniausiai lietuviškos tradicijos atskleidžiamos pasitelkus sumodernintus papročius, per maistą, ypač saldumynus: „Šakočiai, šimtalapiai, grybukai – mums tai atrodo jau pasenę ir nepatrauklu, kaimiška, nes mes augom su jais. Bet iš tikrųjų, kai žmonės atvažiuoja iš užsienio ir paragauja mūsų saldumynų, jie sako vau, kaip skanu, kaip fainai. Tokie dalykai dažnai net pirmu numeriu išragaujami“, – šypsosi Teresa. Kone visose vestuvėse laikomasi pagrindinių tradicijų, tokių kaip: duona ir druska iš tėvų rankų, puokštės metimas, torto pjovimas. Pašnekovės manymu, labai gražu yra leisti tėvams pasitikti su duona – tai ne tik tradicija, bet ir ypatinga tėvams skirta užduotis, suteikianti jiems galimybę pasijusti svarbia vestuvių dalimi.

Apskritai, yra keletas dalykų, kurie dažniausiai pasirenkami vestuvių šventėms paįvairinti ir svečiams linksminti – tai įvairios koncertinės programos su žinomais atlikėjais ar grupėmis priešaky, šokių, ugnies ar ledo šou, fejerverkai, fotografavimosi sienelės ar būdelės su momentiniais „Polaroid“ fotoaparatais, šventės vietoje kuriamos ir per ekraną rodomos smėlio istorijos, tapomi jaunųjų paveikslai ir panašiai.

Teresa sako, kad nustojo stebėtis konkrečiomis pramoginėmis programomis, nes planuotojoms jau viskas atrodo gana banalu: „Bet jauniesiems – jie gal niekad gyvenime nematė kokio ugnies šou, ir jiems tai gali būti pirmas kartas, ir jie nori, kad tai vyktų per jų vestuves... Tuomet ir reikia leisti tai svajonei pasireikšti! Juk vestuvės iškeltos ant pjedestalo, išsvajotos, tai mes turime leisti žmonėms padaryti taip, kaip jiems norisi – net jei ketvirtą sezoną tai matome.“

KOMPROMISŲ PAIEŠKOS: SVARBIAUSIA – ATVIRUMAS

T. Ulozienė teigia, kad bet kokią vestuvių viziją galima kuo puikiausiai įgyvendinti, jeigu tik pati pora sutaria ir kartu nusprendžia, kaip turi atrodyti jų vestuvės. Jeigu vieningos nuomonės nėra, o kompromisas nepriimtas, porai gresia konfliktai. Kaip pavyzdį planuotoja papasakojo, kaip vieną kartą teko rinktis pusę, kai būsima nuotaka labai norėjo šventės kulminaciją nuspalvinti įmantriais fejerverkais, o jaunikis tam prieštaravo. Abu vienu metu rašė Teresai žinutes, prašydami įgyvendinti vestuvių programą pagal kiekvieno iš jų norus:

„Tokiais atvejais įvertinu vakarą – gal nieko daugiau nevyksta, tad tų fejerverkų reikia, o gal kaip tik nereikia, kad neperkrauti programos. Tada įsivaizduoji visą vakarą ir protingai, logiškai paaiškini, kaip geriau, kad nei vienas poroje neįsižeistų.“

Anot Teresos, kad vestuvių planavimas klostytųsi sklandžiai, jauniesiems ypač svarbu visuomet teisingai įvertinti savo finansines galimybes ir nesikuklinti šventės planuotojai atvirai pasakyti, jeigu kas nors atrodo per brangu. Nieko keisto, jei tai padaryti sunku ir norisi tiesiog pradingti dar kartą nepasikalbėjus su planuotoja – juk žmonėms yra sunku visiškai nepažįstamą žmogų staiga įsileisti į savo pasaulį ir papasakoti, kaip turėtų atrodyti jų svajonė ir kiek jai norėtų/galėtų išleisti. Todėl kartais nutinka keistų situacijų:

„Kartais susirašinėjant paminėjus kainą, matai, kad jaunieji kažkur dingsta, kelias dienas neatrašo. Viskas aišku – nesinori pripažinti, kad kažko negali sau leisti, tad atsiranda nepatogumas... Bet kas čia per nepatogumas – netinka, tai netinka! Jeigu sugebi greitai taip ir pasakyti, tada sėkmingai galima ieškoti alternatyvų toliau.“

VIENKARTINĖ KONSULTACIJA VESTUVES PLANUOJANTIEMS SAVARANKIŠKAI

Pašnekovė tikina, kad vestuvių planuotojo paslaugos gali praversti planuojant ir nedidelę šventę, kuriose dalyvauja mažai kviestinių svečių, ir dideles vestuves – didžiausiose jos planuotose vestuvėse dalyvavo 210 žmonių, mažiausiose – 28 žmonės. Ir nors darbo planuojant mažesnes vestuves būna ne ką mažiau, suprantama, kad biudžetas gali kardinaliai skirtis. Jei pora priima sprendimą planuoti šventę savarankiškai, tokiu atveju rekomenduojama rinktis vienkartinę vestuvių planuotojos konsultaciją:

„Mes susitinkame, žmogus nupasakoja, savo viziją, aš tuomet jam viską su konkrečiomis vietomis bei kontaktais surašau. Toliau jau skambinasi ir planuojasi jis pats. Aš tiesiog suteikiu reikalingos informacijos.“

Smalsu, kokios konkrečios ir kartais netikėtos patirtys bei jautrios akimirkos vestuvių planuotojai įsiminė labiausiai? Norisi daugiau sužinoti apie originaliausių vestuvių planavimą ir įgyvendinimą? Daugiau Teresos patirčių ir įdomių istorijų - kitame Beta.lt tinklaraščio straipsnyje VESTUVIŲ PLANUOTOJOS PATIRTYS: TURIME PASTOVŲ KLIENTĄ! Pravers ir 10 PATARIMŲ, KAIP RUOŠTIS VESTUVĖMS.

Viršelio, 1, 3 nuotraukos autorius - Jevgenij Kirilenko; 4 - „FotoPasaka“; 5 - Greta Skaraitienė; 6 - Gembis.