VASAROS BAUBAS – ALERGIJA

Čiaudulys, sloga, dusulys, bėrimai, niežulys, galvos skausmas... Daugeliui pažįstami tokie staiga atsiradę ir apie prasidėjusią alergiją bylojantys simptomai – jie kaipmat apkartina vasaros džiaugsmus ir ilgai lauktas atostogas bei neigiamai veikia kasdienio gyvenimo kokybę. Alergijos priežasčių vasarą gali būti daugybė: žiedadulkės, vabzdžių įkandimai, netinkamai pasirinktas maistas, užterštas telkinių vanduo bei oras, kaitri saulė ir kt. Deja, alergiškų žmonių vis daugiau ir daugiau... Baugina ir alergologų bei klinikinių imunologų prognozės: esą per ateinančius kelerius metus kone kas antras Europos gyventojas bus alergiškas. Taigi, norint, kad, rodos, iš niekur nieko atsiradusi alergija nesugadintų vasaros atostogų, poilsio, smagių išvykų ir laisvalaikio gamtoje, pirmiausia svarbu išmokti alergijų simptomus atpažinti, o po to laiku imtis efektyvių priemonių, galinčių padėti jų išvengti.

KAS TA ALERGIJA IR KODĖL JI KYLA?

Trumpai tariant, alergija – tai šokas, t. y. labai stipriai išreikšta organizmo reakcija į alergenus – dirginančias medžiagas, iš aplinkos patekusias į organizmą arba paveikusias kūno paviršių, ir žalingus aplinkos veiksnius. Alergijų priežastimi dažniausiai tampa tam tikri maisto produktai, ore sklandančios dulkės, gegužės-birželio mėnesiais vėjo nešiojamos medžių ir kitų augalų žiedadulkės, buityje naudojamos cheminės priemonės, vaistai, vabzdžių įkandimai ir jų išskiriami nuodai, pikti saulės spinduliai, gyvūnai ir t. t. Alergija gali pasireikšti greitai – vos per kelias akimirkas arba kelių valandų/dienų bėgyje. Jai pasireiškus, nereikėtų numoti ranka – būtina atkreipti dėmesį į simptomus, tinkamai pasirinkti medikamentus arba skubiai kreiptis pagalbos į medikus.

Polinkis į alergijas dažniausiai paveldimas, be to, dauguma alergijų prasideda dar vaikystėje ir stipriau pasireiškia kiek vėliau, turėjus kontaktą su tam tikrais aplinkos veiksniais. Alergijų priežastimi neretai tampa ir oro bei aplinkos tarša, maisto produktuose esantys kenksmingi priedai (dažikliai, konservantai, sintetinės kvapiosios medžiagos), taip pat stresas bei žalingi įpročiai. Trumpai tariant, alergenai knibždėte knibžda visur, tik vieni žmonės į juos reaguoja itin jautriai (pasireiškia alergija), kitų organizmas alergenus ignoruoja arba efektyviai su jais kovoja ir švenčia pergalę. Jei, vis dėlto, esate linkę į alergijas, pasistenkite vengti kontaktų su alergenais.

5 DAŽNIAUSIAI VARGINANČIOS VASAROS SEZONO ALERGIJOS

Kiekvienam žmogui alerginės reakcijos pasireiškia labai individualiai ir skirtingai – vieniems alergija sukelia daug nemalonių pojūčių ir nepatogumų, kiti atsiradusius simptomus perneša labai lengvai. Išskiriami keli alergenų tipai: kai alergenas pakliūva per virškinamąjį traktą, pasireiškia pykinimas, rėmuo, pilvo pūtimas, skausmas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas; odos niežėjimas, bėrimai (dermatitas) ir dilgėlinė pasireiškia, kai alergenas patenka per virškinamąjį traktą arba tiesiogiai liečiantis su oda; per nosį ir akis patekę alergenai sukelia alerginę slogą ir akių uždegimą, šienligę, net astmą. Organizmas paprastai būna pasiruošęs kovoti su įvairiais nepageidaujamais įsibrovėliais (virusais ir bakterijomis) – tą darbą organizme atlieka antikūnai, neutralizuojantys svetimas bakterijas. Deja, vasarą alergijų rizika didžiulė ir daugelis žmonių jų neišvengia... Kokios jos?

1. ALERGIJA ŽIEDADULKĖMS ARBA ŠIENLIGĖ

Pavasario-vasaros sezono alergijų karalienė pelnytai būtų galima pripažinti šienligę, dar vadinamą polinoze, šieno karštlige, šieno sloga, vasaros sloga ir pan. Vasarą itin dažnai pasireiškianti ir daugelį kamuojanti alergija žiedadulkėms pasireiškia ūmia sloga, dažnu čiauduliu (kartais net čiaudulio priepuoliais), akių uždegimu (konjunktyvitu), užgulta nosimi, nosies kutenimu, niežėjimu bei gleivinių paburkimu, gerklės skausmu ir kt. Visi šie simptomai kasdien kelia diskomfortą, blogina savijautą ir trukdo sklandžiai dirbti bei džiaugtis vasaros malonumais.

Lietuvoje šienligę dažniausiai sukelia (alergizuoja) vasarą suvešėję pievų augalai, javai, grikiai, liepos, ievos, lazdynai, alksniai, beržai, tuopos, gluosniai, spygliuočiai ir kt. Kuo daugiau žiedadulkių (didžiausia jų koncentracija ore būna saulėtą, giedrą, vėjuotą dieną), tuo ryškesni ir sunkesni šios alergijos požymiai. Taigi, žiedadulkėms alergiškiems žmonėms „šviečiau akyse“ ir lengviau vėsiomis, apniukusiomis bei lietingomis dienomis, kuomet žiedadulkes lietus tiesiog nuplauna. Turint alergiją žiedadulkėms, jų sklaidos piko metu rekomenduojama vengti būti gamtoje, uždaryti langus tiek namuose, tiek važiuojant automobiliu, lauke nedžiovinti skalbinių, atidėti lauko darbus, vėdinti patalpas vėlai vakare, po lietaus arba kai nėra vėjo.

2. ALERGIJA VABZDŽIŲ ĮKANDIMAMS

Vasarą atsigauna ne tik gamta – pagreitį įgauna ir vabzdžiai: jų pilnos pievos, miškai, paplūdimiai ir dangus... Taigi, vabzdžių įkandimai – daugeliui skausminga, kartais net gyvybei pavojinga, bet neatsiejama lietuviškos vasaros dalis. Dažniausiai vabzdžių įkandimai pasireiškia kelias dienas trunkančiu ūmiu odos niežėjimu ir didesniu ar mažesniu patinimu, tačiau alergiškiems žmonėms net gležno uodo įkandimas gali sukelti pavojų sveikatai ar net gyvybei (ką jau kalbėti apie skausmingą vapsvos injekciją!). Alerginę reakciją paprastai sukelia bičių, širšių, vapsvų, taip pat uodų, gyvulinių musių (dar vadinamų „sparvomis“), skruzdėlių, mašalų įkandimai.

Įgėlus vabzdžiui, įgėlimo vieta akivaizdžiai parausta ar patinsta, ima stipriai niežėti odą, kartais beria. Palyginus lengvi simptomai kamuoja neilgai ir pranyksta maždaug per parą, tačiau pasireiškus stipriai alerginei reakcijai svarbi kiekviena minutė: gali būti sunku kvėpuoti, kamuoja dusulys, atsiranda čiaudulys arba sausas kosulys, nukrenta kraujo spaudimas, gali svaigti galva, pykinti. Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau pašalinti geluonį, ant įkandimo vietos uždėti ledo, odos patinimus vėsinti šaltame vandenyje,  esant poreikiui susileisti adrenalino.

Vaistinėse rekomenduojama įsigyti specialių preparatų po įkandimų ir repelentų vabzdžiams atbaidyti (aerozolių, tepalų, kremų, pieštukų): jie gali padėti apsisaugoti nuo uodų ar kitų vabzdžių įkandimų, sugeltas vietas ramina ir slopina skausmą bei niežulį. Alergijos simptomams neslūgstant ir savijautai negerėjant, reikėtų išgerti vaistų nuo alergijos arba nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje bus suteikta būtinoji medicininė pagalba.

3. ALERGIJA SAULEI ARBA FOTODERMATOZĖ

Išsiilgta vasara – malonių saulės glamonių metas... Tačiau tos glamonės gali turėti liūdnų ganėtinai pasekmių – vasaros džiaugsmus neretai temdo nemaloni alergija saulei, dažnai tampanti tikru išbandymu. Fotodermatozės atveju, saulėje praleidus kelias valandas ar dienas (ypač jei nebuvo naudojamos apsauginės priemonės  nuo saulės) oda parausta, pradeda niežėti, atsiranda dėmelių ar vabzdžių įkandimus primenančių spuogų, išberia smulkiais spuogeliais ar net skausmingomis pūslelėmis, o vėliau atsiranda ilgai neišnykstantis pleiskanojimas ir kamuoja niežulys. Todėl po ilgos žiemos tiesioginės saulės nemačiusios kūno odos nereikėtų skubėti apnuoginti, o saulės atokaitoje laiką leisti reikia saikingai, ne per ilgai.

Fotodermatozė – tai odos liga, kurią sukelia ar provokuoja ultravioletiniai saulės spinduliai (daugiausiai UVA). Alergija saulei dažniausiai pasireiškia moterims, šviesaus odos savininkams ir mažiems vaikams. Įgimtą alergiją saulei turintiems žmonėms negalima skubėti mėgautis saulės voniomis – prie saulės reikia priprasti iš lėto, palaipsniui. Vasaros pradžioje, ypač pajūryje, saulėkaitoje nereikėtų būti ilgiau kaip keliolika minučių, o kiekvieną kartą einant į lauką būtina išsitepti kremu ar losjonu nuo saulės su UVA ir UVB apsaugos filtrais (SPF – ne mažesnis kaip 30). Vaistinėse galima rasti pačių įvairiausių specialių net itin jautriai ir alergiškai odai skirtų priemonių nuo saulės be kvapiklių, dažiklių ir kitų priedų, galinčių paskatinti neigiamą odos reakciją esant saulei. Beje, saulėtą dieną laiką leisdami lauke vilkėkite natūralaus pluošto drabužius, venkite sintetinių audinių, nepamirškite galvos apdangalų, taip pat rinkitės odos nedirginančią natūralią kosmetiką. Kai kepina saulė, geriausia į lauką išeiti ryte arba vakare, o dienos metu geriau laiką leisti pavėsyje.

4. ALERGIJA MAISTUI

Alergija maistui – tai imuninė organizmo reakcija į tam tikrą maisto produktą. Ji gali atsirasti dėl individualių neteisingų mitybos įpročių, perdėtos higienos, genetinio paveldimumo bei daugelio kitų priežasčių. Net ir labai nedidelis kiekis alergiją sukeliančio maisto gali sukelti nemalonius simptomus, tokius kaip: virškinimo trakto sutrikimai, dilgėlinė, angioedema, kraujospūdžio sumažėjimas ir kvėpavimo sutrikimas. Taigi, vasarą rinktis maistą, ypač atostogaujant kurortuose ir užsienyje, reikia itin atsakingai ir atidžiai.

Alergines reakcijas dažniausiai sukelia visi maisto produktai, kurių sudėtyje yra baltymų. Maži vaikai dažniausiai alergiški pienui, kiaušiniams, sojų produktams, kviečiams, žemės riešutams. Tuo tarpu vyresniems vaikams ir suaugusiesiems alergines reakcijas sukelia: lazdynų bir žemės riešutai, kokosai, kava, kukurūzai, javai (kviečiai, miežiai, avižos, rugiai, soros, ryžiai), braškės, kiviai, melionai, abrikosai, mangai, avokadai, žuvis, vėžiagyviai ir t. t. Deja, alergija riešutams bei žuviai ilgainiui niekur nedingsta ir dažniausiai išlieka visą gyvenimą. Todėl tokiais atvejais geriausias vaistas – visiškas šių alergizuojančių produktų atsisakymas.

Tiesa, daugelis alergiją maistui tapatina su maisto netoleravimu, tačiau tai yra du skirtingi dalykai. Maisto alergija skiriasi nuo maisto netoleravimo tuo, kad netoleravimas kyla ne dėl imuninės sistemos reguliavimo sutrikimų ir yra susijęs ne su maiste esančiais tam tikrais baltymais – simptomus išprovokuoja tai, kad maisto sudedamosios dalys nėra tinkamai virškinamos ar absorbuojamos. Taigi, esant maisto netoleravimui, žmogus gali valgyti didelius netoleruojamo maisto kiekius nejausdamas staigių ar stipriai išreikštų simptomų, o esant maisto alergijai net mažiausi kiekiai gali būti pavojingi.

5. ALERGIJA VANDENIUI

Visi žino daugybę įvairiausių alergijų rūšių, tačiau mažai kas susimąsto apie alergines reakcijas organizmui turėjus kontaktą su užterštu telkinių vandeniu. Tikrai taip! Jautrus, nusilpęs ar į alergijas linkęs organizmas gali netinkamai reaguoti ir į vandenį, ypač jei jis žydi (alerginė reakcija panaši kaip ir į žiedadulkes ar vaistus). Reikia pabrėžti, kad dažnai alergines reakcijas sukelia ne pats vanduo, bet jame esančios sveikatai pavojingos priemaišos. Atvirų vandens telkinių vanduo dažniausiai užteršiamas po smarkių liūčių, kai liepus į upių ir ežerų vandenį nuplauna paukščių ir gyvūnų išmatas, netvarkingų lauko tualetų turinį, šiukšles, žemės paviršiuje knibždančius mikrobus, galinčius sukelti žarnyno infekcijas ir įvairias odos alergijas. To pasekmė – nemalonūs simptomai (išnykstantys po kelių valandų, rečiau – po kelių dienų): dilgčiojimo ir deginimo jausmas, odos niežulys, bėrimai, pykinimas.

Be to, vasarą įšilusiame vandenyje susidaro palanki terpė įvairiems mikrobams veistis, pvz., kirminų kiaušinėliai vandenyje gali išsilaikyti net kelis mėnesius. Kadangi paprastai ligų sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka per burną, maudydamasis žmogus neretai gurkšteli vandens, todėl jei vandenyje yra virusų, bakterijų ar parazitų, jie laisvai patenka į žarnyną ir gali sukelti tam tikrus susirgimus. Taigi, maudantis jūroje, ežeruose, upėse ir baseinuose BŪTINA stengtis negurkštelėti galimai užteršto vandens, taip pat nereikėtų gerti vandens iš atvirų šaltinių, o laiką leidžiant gamtoje daržoves, vaisius ir indus plauti tik savo atsivežtu geriamuoju vandeniu. Tik tokiu būdu galima išvengti nepageidaujamų organizmo reakcijų, ypač žarnyno sutrikimų ir alergijų.

VASAROS VAISTINĖLĖ – KĄ BŪTINA TURĖTI?

Vasarą visi daug laiko praleidžia gamtoje, iškylauja, atostogauja ir mėgaujasi Lietuvoje ganėtinai retomis saulėtomis dienomis bei šiluma. Tačiau besidžiaugiant vasaros malonumais, nereikėtų pamiršti alergijų grėsmės – pasirūpinkite, kad namų vaistinėlėje būtų visko, kas prireikus padėtų suteikti pirmąją pagalbą sau ir artimiesiems. Taigi, pildant vasaros vaistinėlę svarbiausia pasirūpinti apsauga nuo vabzdžių įkandimų, nudegimų, saulės ir, žinoma, alergijos. Jei žmogus konkrečiai žino, kad yra alergiškas, jo vaistinėlėje privalo būti automatinis injektorius su efektyviu priešalerginiu vaistu – adrenalinu, kuris padeda suvaldyti anafilaksinę reakciją ir dažnai net išgelbsti gyvybę.

Jeigu žmogus nėra alergiškas ar tokia reakcija nebuvo nustatyta/pastebėta (ypač svarbu laiką leidžiant gamtoje su vaikais), vasaros vaistinėlėje rekomenduojama turėti geriamų arba tepamų medikamentų nuo alergijos, vabzdžius atbaidančių repelentų, apsauginių priemonių nuo saulės ir po įkandimų, skausmą malšinančių ir temperatūrą mažinančių vaistų. Šios priemonės padės panaikinti niežulį, nuramins odą, ją atvėsins, sumažins patinimus, padės suvaldyti alergijos išprovokuotą karščiavimą ir pan.

Jei esate alergiški, turėkite omenyje, kad galimi keli alergijos gydymo būdai: alergenų vengimas, specifinė alergenų imunoterapija, gydymas vaistais. Tiksliai alergijas bei jų priežastis nustato ir specialūs bei tikslūs kraujo tyrimai. Taigi, jei turite įtarimų ar kartas nuo karto pasikartoja tam tikri alergiją primenantys simptomai, nedvejokite – verčiau kreipkitės į savo gydytoją ir išsitirkite. Beje, dovanų kuponas alergenų tyrimui – rūpestinga dovana artimiesiems. Saugokite save ir kitus!