BETA TALENTAS. TURINIO MŪZA SIGITA: PRIORITETAS MAN – BŪTI GERA MAMA

Sigita, kartu su dar dviem kolegėm – Dovile ir manimi, labai gražiai vadovo vadinama „Turinio mūza“. Ji atsakinga už reklaminių, aprašomųjų, SEO tekstų ir kai kurių tinklaraščio straipsnių kūrybą. Sigita darbe yra susikoncentravusi, produktyvi ir, mano nuomone, rašo vaizdingiausiai bei švariausiai (be jokių klaidų!) iš mūsų trijų. Po darbo Sigita skuba namo ir neria į visai kitą – vaikų – pasaulį. Kaip atrodo mūsų talentingosios plunksnos deivės, taip pat ir dviejų mažamečių mergaičių mamos kasdienybė? Ką nuveikti ji svajoja ateityje? Susipažinkite su vienu iš puikių mūsų #BetaTalentų!

1.    Sigita, kuo svajojai būti užaugus?

Geras klausimas. Labai daug kuo svajojau būti užaugusi. Turbūt, kaip ir daugelis mažų mergaičių, svajojau būti pradinių klasių vaikų mokytoja. Tada, šiek tiek paaugus, svajojau tapti architekte arba interjero dizainere. Tačiau baigusi mokyklą pasukau lietuvių filologijos ir reklamos link. Mano bakalauro studijos buvo lietuvių kalba ir reklama, o magistras – leidyba. Tai, galima sakyti, kol kas sėdžiu savo rogėse.

2.    Ar jau nuo mokyklos laikų puikiai valdei plunksną?

Taip, šitas dalykas man labai sekės – lietuvių kalba kaip per sviestą ėjosi. Pamenu, beveik visada lietuvių kalbos mokytoja prieš klasę skaitydavo mano parašytas tekstų interpretacijas, kurios užimdavo kone po pusę plono sąsiuvinio. Čia kai reikėdavo per dvi pamokas parašyti pilną interpretaciją. Tai, tiesiog, kažkaip savaime tai sekėsi, nereikėjo labai daug pastangų įdėti.

3.    O studijos nebuvo sudėtingos? Nebuvo noro išpildyti kitas savo puses, pavyzdžiui, dar ir architektūros studijas baigti?

Studijos sudėtingos nebuvo, nes pasirinkau tą sritį, kuri man patiko labiausiai ir gerai sekėsi, todėl nesirinkau tolimos man krypties. Jeigu būčiau pasirinkusi architektūrą, būtų buvę daugiau reikalų, nes tikslieji mokslai, ypač matematika, man sekėsi sunkiau. O gal ir pašaukimas ne tas. Šią svajonę palikau už nugaros... Bet dabar tuo šiek tiek domiuosi laisvalaikiu, seku patinkančius interjero dizainerius bei jų veiklą internete, taip pat stebiu kuriamus projektus. Ir pati savo namų interjerą kuriu. Atrodo, pabaigiam kažką ir vėl noriu keisti – idėjų ir minčių netrūksta. Bet taip įdomiau gyventi, man tai patinka.

4.    Kaip supratai, kad rašymą norėtum paversti savo darbu?

Kadangi tai man sekėsi ir esu gana kūrybingas žmogus, kryptingai siekiau tokio pobūdžio – tekstų kūrėjo – darbo. Tikslieji mokslai, kurie irgi neblogai sekėsi, vis dėlto, nebuvo mano arkliukas – taip viskas susidėliojo savaime. Baigus studijas, tolimesnis kelias nuvedė tiesiai į Betą.

5.    Kaip tapai Betos dalimi?

Betoje atsidūriau labai seniai – 2011 m. kovo 29 d., iškart po magistro studijų, kai baigiau leidybą ir ieškojau darbo, susijusio su kūryba, tekstų rašymu, reklama. Ir pasitaikė skelbimas, kad Beta.lt ieško tekstų kūrėjo. Taip atsidūriau čia nuo pat pradžios, galima sakyt.

6.    Bet darei pertrauką, motinystės atostogas turėjai kelis metus?

2017 m., tiksliau 2016 m. pabaigoje, prasidėjo mano ilgos motinystės atostogos (jeigu galima jas atostogomis pavadint (šypsosi)). Kita mergaitė gimė 2019 m., tad auginau vaikus be pertraukos. Su antro vaiko motinystės atostogų pabaiga grįžau į darbą 2021 m. lapkritį.

7.    Ar sunku būna derinti šeimos ir profesinį gyvenimą, ypač ne per seniausiai sugrįžus?

Grįžimas, tiesą pasakius, kėlė nerimą, nes buvo didelė pertrauka, Beta keitėsi, dabartinė Beta yra labai pasikeitusi, palyginus su tuo, ką palikau išeidama motinystės atostogų. Vis tiek kažkiek jaudinausi ir nerimavau, nes ir kolektyvas praktiškai 90 % atsinaujinęs, tad sugrįžtant po ilgos pertraukos apėmė jausmas, tarsi eitum tiesiog į naują darbą. Kirbėjo širdy: „Ar čia kas laukia? Kaip čia bus? Kaip kolegos priims?“, bet nuo pat pirmos dienos čia kolegos šiltai priėmė, pasitiko labai draugiškas kolektyvas. Tokia gera aura. Visi tie nerimą keliantys klausimai labai greitai išsisklaidė turbūt jau pirmą savaitę.

Žinoma, vėl reikėjo visą rutiną iš naujo susidėlioti, nes jau visai kitu ritmu gyvenau per motinystės atostogas ir dabar, bet įsivažiavau ir, pasirodo, viskas yra suderinama. Aišku, laiko namams norėtųsi skirti šiek tiek daugiau – vis tiek, šeima man yra svarbiausia. Bet yra kaip yra, pavyksta viskas kol kas, o Beta – taip pat svarbi mano gyvenimo dalis.

8.    Ką patartum dirbančioms mamoms, ypač toms, kurios sugrįžta po motinystės atostogų?

Galbūt, kaip kad man draugės patardavo, – daugiau atsipalaiduoti, labiau pasitikėti savimi. Per tuos metus, kuriuos praleidi namuose su vaikais, nereiškia, kad prarandi savo įgūdžius ar, grubiai tariant, atbunki, tiesiog atrodo, kad ilgainiui daug kas pasimiršta... Tačiau grįžus viskas kitaip: žinios ir įgūdžiai greitai grįžta į savas vėžias, vėl visko išmoksti, kasdien sužinai ką nors naujo, tobulėji, tai tas irgi suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, didesnės savivertės. Namuose praleidus penketą metų tarp vaikų, puodų ir buities, jau norėjosi grįžti ir džiaugiuosi, kad sėkmingai įsiliejau į kolektyvą. Visoms jaunoms mamoms linkiu to paties. 

9.    Ko jautiesi išmokusi Betoje daugiausiai? O gal dar vis mokaisi?

Betoje, turbūt, niekad nebus taip, kad viską išmoksi – viskas keičiasi, ir pasaulis, ir technologijos, atsiranda nauji dalykai. Prieš 10 metų Beta ir vizualiai kitaip atrodė, ir tekstai visai kitaip buvo rašomi, dabar ypač svarbi tapo SEO dalis, kuri man buvo nauja. Tačiau greitai išmokau, perpratau ir, manau, kad man gerai sekasi. Atrodo, paprasta – bet, iš tikrųjų, vis dar mokausi planuoti laiką, kad viską spėčiau padaryti kokybiškai ir iki galo, pilna koja, o ne puse. Nes aš toks žmogus: jeigu jau kažką pradedu, tai turiu padaryti iki galo, kartais laiko sąskaita.

10.    Kaip manai, kokios Tavo savybės labiausiai padeda siekti rezultatų ruošiant tekstus?

Manau, kad darbe man padeda kruopštumas, smulkmeniškumas, taip pat perfekcionizmas, kuris kai kuriose vietose gal ir kiša koją, bet dažniau visgi padeda. Dar atidumas, vaizduotė, fantazija. Ir didelis atsakomybės jausmas, nes jeigu susiplanuoju darbą ir jo nepadarau laiku ar iki galo, tuomet graužia sąžinė. Todėl pradėtus darbus stengiuosi visada užbaigti – net jei ir panaktinėti tenka, darau iki galo. Beje, neatsisakau pagelbėti kitiems.

11.    Kas Tavo darbe Tau patinka labiausiai?

Labiausiai patinka pats darbo pobūdis, kūryba. Smagu jaustis komfortiškai ir eiti į darbą nejaučiant kažkokio streso, baimių... Patinka, žinoma, ir komanda bei gera, nuotaikinga atmosfera. Betoje jaučiuosi lengvai ir tikiuosi, kad būsiu reikalinga dar 10 metų. :) Kol kas minčių keisti kryptį nėra – norisi tobulinti copywriting‘o įgūdžius ir rašymo greitį, kartu su visais tobulėti ir vis kažką naujo išmokti. Ir dar, patinka žinoti, kad mano kuriami tekstai skaitomi, matomi, praturtina Betos turinį ir vizualus. Niekada nedarau bet kaip, tad tikiuosi, kad mano darbo rezultatai tenkina ir kolegas, ir Betos klientus.

12.    O kaip atsiriboji nuo darbų, ar Tau tai paprasta?

Atsiriboju beveik visada iš karto, nes po darbo sėdu į automobilį ir skubu pas vaikus – beveik visą laisvą laiką skiriu jiems, todėl greitai persiorientuoju ir gyvenu jau šeimos, vaikų pasaulyje, su jų „visada svarbiais“ reikalais, jų mažom problemom, jų dramomis ir žaidimais. Tik, kai gyveni ne tik sau, bet ir vaikams, paroje mažoka valandų, dažnai pritrūksta laiko sau, poilsio... Turbūt daugelio atsidavusių mažų vaikų mamų kasdienybė yra tokia. Atsipalaiduoti padeda ir kūryba, piešimas bei maisto gaminimas – tai veikia kaip kokia terapija. Tam skiriu daug dėmesio. Tik, aišku, jeigu kas nors nezuja šalia ir nesimaišo po kojomis (juokiasi).

13.    O jeigu galėtum daugiau laiko skirti sau, ką veiktum?

Skaityčiau knygas. Šiuo metu, dirbant ir auginant du labai energingus vaikus, man tai – ganėtinai didelė prabanga. Kartais su baltu pavydu žvelgiu į koleges, kai jos aktyviai dalyvauja Betos knygų klube, o aš savo narystę kuriam laikui sustabdžiau. Tikiuosi, neilgam. Faina, kas turi daugiau laisvo laiko ir gali daug skaityti.
Dar, turbūt dažniau pasilepinčiau poilsiu SPA, nes tai labai atpalaiduotų ir šiaip man labai patinka.

Ir, ką aš dar daryčiau... Keliaučiau. Draugės gimimo dienos proga pavasarį svečiavausi Kipre (čia galite paskaityti apie Sigitos kelionę). Šiaip labai mėgstu keliauti. Jeigu su šeima, tai tokios labiau poilsinės kelionės būna, o jeigu dviese su vyru, tai tada jau aktyviau laiką leidžiam.

14.    Gal galėtum papasakoti, kokių su darbais nesusijusių tikslų turi?

Kol kas tokių nedaug, nes stengiuosi sau per daug nežadėti ir per toli neplanuoti, nes dažnai planai lieka neįgyvendinti, deja. Vis dėlto, labai norėčiau pagaliau rasti daugiau laiko knygoms, geriems filmams ir aktyvesniam kultūriniam gyvenimui – norisi daugiau patirti, pamatyti, sužinoti, išgirsti... Kitas, kol kas realiausias, planas (labai tikiuosi, kad bus įgyvendintas) kitų metų pradžiai (2023 m.) – kelionė dviese su vyru į Maldyvus.

Tačiau pats svarbiausias tikslas ne tik artimai ateičiai, bet ir visam gyvenimui, kuriam įgyvendinti reikia ir reikės daug, daug, daug kantrybės, pastangų ir meilės, – tiesiog būti gera mama savo nuostabioms dukrytėms, kurti su jomis stiprų ryšį, užauginti stiprias, šaunias ir teisingas vertybes turinčias asmenybes, puoselėti šeimos židinį ir namų jaukumą. Kaip minėjau – tai man svarbiausia.

Gal tiek... daugiau niekas nešauna į galvą, be to, per daug neplanuoju. Gyvenimas bėgdamas sava eiga vis pametėja ir papildomos veiklos, ir planų, ir iššūkių.